Patyčios – itin paplitusi smurto forma mūsų visuomenėje. Tarptautiniai mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimai (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC), atliekami nuo 1993–1994 metų, rodo, kad Lietuvoje patyčių, paplitimo mastas skirtingose amžiaus grupėse yra vienas didžiausių pasaulyje. 2014–2018 metais atlikto tyrimo duomenimis, patyčias mūsų šalyje patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Nepaisant didėjančio dėmesio šiai problemai ir bandymo ją spręsti, šiandien vis tiek itin daug vaikų dar patiria patyčias.

Norint mažinti patyčias mokykloje, būtina padėti visai jos bendruomenei. Veiksmingiausia ši pagalba bus tuomet, kai atvirai bendradarbiaudama su mokinių tėvais ir pagalbą teikiančiais specialistais mokykla pasirinks visiems priimtinas priemones smurtui stabdyti. Patyčių mažinimas mokykloje, tai yra nuolatinis smurtinių veiksmų pastebėjimo ir stabdymo procesas, už kurį visi turime prisiimti atsakomybę.

Kasdienėje kalboje patyčioms apibūdinti pasitelkiame daugybę žodžių: „erzinimas“, „gąsdinimas“, „ujimas“, „užgauliojimas“, „atskyrimas“, „engimas“, „pasijuokimas“ ir kt. Tokia gausa gali klaidinti ir trukdyti įvertinti patyčias kaip sudėtingą smurto formą.

Patyčios gali turėti trumpalaikių arba ilgalaikių pasekmių ne tik aukoms, bet ir skriaudėjams, stebėtojams, taip pat bendram mokyklos mikroklimatui.

Patyčias patiriantys vaikai dažniau nei jų bendraamžiai jaučia liūdesį, kaltę, vienatvę, nesaugumą, nerimą, bejėgiškumą, gali kilti psichosomatinių negalavimų, tokių kaip pilvo, galvos ar kitų organų skausmai, pykinimas, miego sutrikimai ir kt. Dėl to gali susilpnėti motyvacija mokytis, atsirasti „mokyklos baimė“, kilti bendravimo sunkumų. Pastebėjus vaiko elgesio ir emocijų pokyčių svarbu bandyti aiškintis priežastis: nuoširdžiai pasikalbėti su vaiku, jo mokytojais, tėvais ar pakonsultuoti galinčiais specialistais.

Galimos pasekmės skriaudėjams. Mokslininkų teigimu, laiku nesustabdžius šių vaikų smurtinio elgesio, jiems gresia didesnis pavojus pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, tabaku, dažniau smurtauti, patirti mokymosi sunkumų. Palikus viską savieigai, šie vaikai gali ir toliau užsiimti žalinga veikla.

Stebėtojams taip pat kyla pavojus dažniau patirti nerimą, nesaugumą, sunkumų mokymosi procese, gali sumažėti jų mokymosi motyvacija ar atsirasti „mokyklos baimė“. Juos gali dažniau kamuoti psichosomatiniai negalavimai dėl baiminimosi patirti patyčias ar kaltės, kad nesugebėjo apginti skriaudžiamojo.

Patyčios gali neigiamai paveikti ir bendrą mokyklos mikroklimatą. Todėl labai svarbu, kad visa mokykla užimtų vieningą poziciją kovoje su patyčiomis. Vieninga patyčių atpažinimo ir reagavimo į jas strategija gali padėti kurti saugią mokyklą. Vaikas, mokydamasis saugioje, lygiaverčiais santykiais grįstoje aplinkoje, tobulins ne tik žinias, bet ir socialinius įgūdžius.

Suaugusieji mokykloje gali ir turi stabdyti patyčias!

Visuomenės sveikatos specialistė Edita Teiberytė informacija parengė remiantis reagavimo į patyčias mokykloje rekomendacijomis.

.

     Rugsėjo 24 d. 7 klasių mokiniai biologijos fizikos ir matematikos žinias taikė integruotoje praktinėje veikloje Panemunių regioniniam parke. Parko direkcijos specialistai ir mokytojos Diana Aksamitauskienė, Loreta Knašienė, Rita Lazdauskienė vedė pamokas miške. Jų metu mokiniai susipažino su Lietuvoje nuo seno augančių medžių įvairove, mokėsi juos atpažinti, sužinojo, kaip nustatomas medžio amžius, aukštis ir storis. Mokiniai atliko įvairias praktines užduotis. Fizikos mokytojos Laimutės Jancevičienės paruoštos užduotys mokinius skatino aktyviai mokytis ir pačios kelionės metu. Pamokos gamtoje, tyrimais grįstas mokymasis leido mokiniams geriau suprasti gamtos mokslų ir matematikos tarpdalykinius ryšius, taikyti savo žinias praktiškai.

      Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos pavadinimas keičiamas į naują pavadinimą – Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazija.